~tapkius~

...šerniukas nubėgo takeliu...

Kalėdos... Aš, kaip ir scorps`as, šiemet nesiunčiau Kalėdinių sveikinimų (jo, sanavabič), bet pats sulaukiau kelių sms ir netgi dvi mielas dovanėles iš tų, kurie teoriškai visai neprivalėjo manęs sveikint (ačiū, rimtai). Ir kaip bebūtų keista, visi sveikintojai buvo bendradarbiai. Na, kita vertus, kaip sakė kolegė, "man atrodo, jog aš darbe gyvenu". True, true. O kaip gi savo šeimos nepasveikinsi? (Na, nebent esi toks, kaip aš, nu.) :)
O va Kalėdos su savo šeima buvo standartiškai geros. Ne, jos buvo dar geresnės, negu paprastai - šeima pagausėjo vienu labai mielu, rūpestingu ir šiaip visaip belekaip šauniu asmeniu - Padariuku. Ir tie momentai, kai mes visi kartu, yra tikrai nuostabūs ir nepakartojami. O ta didelė antklodė su vilna yra labai gera ir praktiška dovana (šiaip visgi visai patogu yra paklausti "o kokie tavo pageidavimai Kalėdoms?").
Taip, tikrai reikėtų pamažinti surūkomų cigarečių kiekį.
O dar yra labai nuostabu, kai ryte išgirdęs beldimą į duris tikiesi išgirsti burbėjimą, jog jau laikas keltis, pusryčiai aušta, bet sulauki  visai ne to, o vos ne pusryčių į lovą (jei tiksliau, tai agurkėlio, dešrytės ir pipirinukės. Tipo pirmas vaistas nuo pagirių, kurių nebuvo :))
Bet, kaip ten bebūtų, per Kūčias ir Kalėdas visad kamuoja dar baisesnis dalykas - persivalgymas.

Hm, ką čia padaryt, kad įrašas nebūtų nuobodžiai džiaugsmingas ir pozityvus, mm?.. Va, sugalvojau! Pasidalinkit savo patarimais, kaip įpratint šunį atlikinėti gamtinius reikalus lauke (ar bent jau prie kaimynų durų), o ne koridoriaus viduryje? Nes nu kaip užknisa, kai iškart po dušo įlipi į dar regis garuojantį daiktą? Jau nebežinom, kaip su tuo kariaut...

Tipo kariaujam, nu ;)

O kaip bonusas už tai, jog užteko kantrybės skaityti iki pabaigos - nuotrauka, kaip aš rašiau šį įrašą:

Kas naujo Pašilaičių padangėse?
Brand new and shiny washing machine. Lemputės visai gerai tiks vietoj kalėdinės eglutės:


O šiaip mane bukvaliai užknisa visokie pikti apsauginiai. Kad ir Maxxximoj. "Čia ne viešbutis, demonstruok savo jausmus kur nors kitur". Va, parduotuvėse bučiuotis negalima. Taškas. Kita situacija - Senukai. Ramiai ir kultūrnai stovim prie kasos, susimokam už prekes ir kasininkė, kuri iki tos akimirkos atrodė visai miela moteriškaitė, pareikalauja parodyti kuprinių turinį. Sulaukusi atsisakymo ji mums netaria nė žodžio ir iškviečia apsaugą. Po argumento, kad neprivalau rodyti savo kuprinės turinio, sulaukiu atsakymo: "neprivalote, bet vistiek parodykite". O ką, jei ten būtų krūva padėvėtų apatinių, aaa? ;)

Klausimas: kaip susitart su šunimi, kad jis palauktų rytinio/vakarinio pasivaikščiojimo ir nešiktų neatlikinėtų gamtinių reikalų bute? Nes nuobettačiau linoleumas koridoriuje atrodo tragiškai ;( (Ar labai tragiškai - jei turi sveiką skrandį ir dabar nevalgai - gali pažiūrėt, bet vistiek nerekomenduoju - šuniuko kakučiai).

O šiaip dygusis padangių šerniukas jaučiasi labai patenkintas gyvenimu (mylintis, mylimas, sotus ir šiltai apsirengęs :)). Tik su sąlyga, jog rytoj prasidėsianti jo darbo savaitė bus ilga ir truks ligi pat Kalėdų, jam darosi liūdna ir baisu bei netgi paskauda ten, kur turėtų būt širdis... Kita vertus, no coffee, no alcohol (nealkoholinis alus nesiskaito!!!)... Na, kitų dviejų paliepimų ar tai rekomendacijų laikytis man tikrai nepavyksta, nu :/ Bet kita vertus, jei atsisakyčiau visų gyvenimo malonumų, kam tada iš vis gyvent, aa?..

Mielas dienoraštėli, (kaip aš norėjau taip pradėt įrašą ]:) Dėl vieno eks-sabutylniko, beje, kuris nesiteikia į svečius atvažiuot, padla)
aš esu visiškai patenkintas gyvenimu. Geri dalykai kartais tiesiog nukrenta iš dangaus, o dar rečiau pats patenki pas juos beveik į padanges (jei tiksliau - 9 aukštą). :) O ten, aukštai aukštai, gyvena labai mielas padariukas :-* Kažkaip pastarosios trys savaitės yra beveik too good to be true ar kažkatai, bet vistiek viskas yra labai nais. (Aišku užknisa blem, kai trečiasis šeimos narys (šuo, ta prasme) po rytinio pasivaikščiojimo sugeba padaryti dvi krūveles koridoriuje. Na, bet jaunas jis, nu...).

Rytinis vaizdas pro langą:


(žinau žinau, nevykusi kokybė... Ah crap.)


Rytinis informatiko džiaugsmas:


(turėkime omenyje, kad prisijungta per bevielį ryšį. I like dat sh*t.)

Rytinė nuoroda į mūsų visų gerbiamą jutūbę. ---> NUORODA <---
"Cows go moo, when they poo" m/

Šių dienų džiaugsmai :)

Džiaugsmas pirmas:

Šiltos ir gražios kojinės iš maxxximos už 9.99 lietuviškus piniginius vienetus :) (na, bet kaip ten bebūtų, viena letena jau nuplyšo ir šiaip keistai yra viskas :()

Džiaugsmas antras:

Rasmis/Rastis/Alus I (dar sprendžiama dilema dėl vardo) - šuniukas iš Pifo :) Linksmas, mielas ir kūltūrnas Lietuvos Dvarniaška. Augs didelis beigi vers keltis rytais anksčiau, kad išvest pašikt pasivaikščiot :) Va, skaitykit ir pavydėkit :P

"Per daug gerai jaučiuosi kad sukurčiau gražią dainą" (© Requiem). Bet pamėgint juk galima :) Kaip gi bėga mano gyvenimas Pašilaičiuose? Šiltai ir gerai. Visom prasmėm. Smagiai ir jaukiai. O lūpos jau baigia prisitaikyt prie nubučiavimų :)
Ir obettačiau, pagaliau pasitaikė gera proga pasivaikščioti po Kernavės poilsinį/pažintinį/sveikatingumo/kažkokį ten taką. Nagi šauniai Kernavės vyrai padirbėjo, respektas :D


Ir hey!, sniegas!!! Gera išeiti parūkyti ir jausti pirmąsias snaiges tirpstant ant veido ir rankų...
Pastebėjimas: džino ir toniko kokteilis visai netinka prie aštrios burokėlių ir pupelių sriubos. Atskirai tie produktai bent jau man vartojasi visai gerai.
Beje, dėl tų nuotraukų - na nesilaiko jos su dvipuse lipnia juosta, nu. Rimtai. O dėl gimtadienio - kas sako, kad buvau pamirštas, aa?! (Šiaip jo, buvo ir Valė, ir Jurga, ir Po svečiuose, bet nė vienas neprisiminė. Kaip ir aš :))